Kęstutis ZAPKUS


Dailininkas (tapytojas, grafikas), pedagogas gimė 1938 04 22 Mažeikiuose. 1947 m. su mama pasitraukė į  Konektikuto valstijas pas gimines amerikiečius, 1952 m. persikraustė į Čikagą, lankė vidurinę mokyklą, grojo smuiku simfoniniame orkestre, lankė pradinius Čikagos meno instituto kursus. Kai baigė vidurinę mokyklą, laimėjo stipendiją studijuoti dailę, įstojo į  Čikagos meno institutą, kurį baigė 1960 m. Tais pačiais metais įstojo į Sirakjuso universiteto podiplominių studijų mokyklą Niujorke, kur sukūrė pirmuosius reikšmingus darbus. 1962 m. įgijo meno magistro laipsnį. Nuo 1956 m. dėstė Prinstono universitete. 1962 m. surengė pirmąją personalinę parodą M. K. Čiurlionio dailės galerijoje Čikagoje, vėliau surengė parodas Niujorke, Paryžiuje. Jis tapo prestižinių Niujorko galerijų („Stable“ , Paula Cooper, Andre Zarre, John Weber ir kt. ) dailininku.  1963–1965 m. apsistojo Paryžiuje, kur įstojo į Dailiųjų menų akademiją (Academie des Beaux Arts), dalyvavo Čikagos ir Paryžiaus parodose. 1987–1991 m. dėstė Cooper Union menų mokykloje Niujorke, keliavo po Ispaniją, Portugaliją. 1990–1993 m. dėstė Pensilvanijos universitete. 1992 m. dėstė Lietuvoje, Vilniaus dailės akademijoje. Paskatino studentus atmesti sovietinio meno kontekstualizaciją, siekė padėti jauniems dailininkams išgyventi atviroje visuomenėje. Šiuolaikinio meno centre surengė studentų pa­rodą. 1994–2006 m. dėstė State Stony Brook universitete Niujorke. Nuo 2007 m. gyvena ir dirba Niujorke, Ist Marione.

K. Zapkus – vienas garsiausių lietuvių dailininkų Amerikoje. Visa kūryba, anot  paties dailininko, daugiau grįsta mąstymu negu emocijomis. K. Zapkus siekia, kad žiūrovas būtų inspiruojamas jo kūrinį pirma studijuoti segmentais, dalimis, o tik paskui visumą.

Dailininko kūrinių yra įsigiję nemažai JAV meno centrų, kūriniai eksponuoti daugybėje grupinių parodų, surengta daugiau nei 20 personalinių parodų rinktinėse galerijose ir muziejuose, taip pat K. Zapkus žinomas  kaip geras pedagogas.

Baigdamas Čikagos meno instituto mokyklą, K. Zapkus pateikė abstrakčias drobes – tai buvo labai abstrahuoti peizažo, natiurmorto, interjero motyvai. Ilagainiui jo kūriniais darėsi vis abstraktesni, dailininką traukė paveikslo struktūra, jo skaidymo į dalis ir jų tarpusavio santykiai. Septintojo dešimtmečio pradžioje abstrakcijos dalijamos į segmentus: stačiakampius, pusapskritimius, apskritimus; paveikslas susideda iš kitų, mažesnių paveikslų sąrangos („Du pusapskritimiai“, 1962).

Vėliau K. Zapkus jau tapo teptuku, laisvu potėpiu apardydamas griežtą logiką ir kiekvieną segmentą paversdamas unikaliu bei nepakartojamu. Žaismas tarp mechaninio pakartojimo ir gestinio potėpio, įtampa tarp tvarkos ir chaoso, proto ir jausmo, tų priešybių pusiausvyros paieškos ir sudaro jo tapybos esmę.

Parengta pagal Stanislovo Abromavičiaus tekstą „Kęstučio Zapkaus jubiliejui artėjant”

Svetainių kūrimas: UAB Vilniaus dizaino biuras