Rūta JUSIONYTĖ

Rūta JUSIONYTĖ


Gimė 1978 metais Klaipėdoje. Mokėsi Eduardo Balsio menų gimnazijoje, Klaipėdos dizaino katedroje. 2001 metais baigė Vilniaus dailės akademiją ir išvyko į Prancūziją gyventi ir dirbti. Dabar gyvena ir dirba šalia Paryžiaus. Nuo 2003 metų darbus eksponuoja Prancūzijoje, Šveicarijoje, Belgijoje. Lietuvoje jos kūryba pristatoma nuo 2014 metų jau ketvirtą kartą. Menininkė yra surengusi virš 30 personalinių parodų, taip pat dalyvavo apie 20-tyje grupinių parodų. Menininkei Paryžiuje lapkričio mėnesį bus įteikta Prancūzijos Menų Akademijos Georges Coulon premija už geriausią 2015-ųjų metų figuratyvinę skulptūrą.

Rūtos Jusionytės kūryba pilna vidinės įtampos, ryški bei kontrastinga. Joje apstu įvairių žmogaus gyvenimo temų. Menininkė mąsto apie žmogų tam tikrame jo gyvenimo tarpsnyje. Šioje parodoje siekiama supažindinti su viena iš menininkės kūryboje vyraujančių temų, - merginos ir jaunuolio, vyro ir moters artumu. Autorė nagrinėja žmogaus troškimą sutikti kitą žmogų, jų buvimą kartu, gyvenimą poroje. Svarbu žmogus ir jo santykis su savimi, su kitu žmogumi ir su savo vidiniu gyvūniškumu. Pasak menininkės, gyvūniškumas yra glaudžiai susijęs su žmogumi per jį supančią aplinką, per gamtą, jis yra išlikęs žmogaus atmintyje iš pasakų ir pagonybės. Jos skulptūrinės būtybės perteikia archajišką šeimyniškumą, metaforinį gyvūniškumą. Gyvūnui perduotos žmogaus būdo, charakterio savybės, o gal priešingai - iš gyvūno perduotos žmogui.

Skulptūroje vaizduojama tam tikra žmogaus vidinė būsena, kurią galima pamatyti ar pajausti žiūrint į skulptūrą. Per tą žvilgsnį, per skulptūros akies tuštumą, žiūrovui leidžiama pažiūrėti į vidų. Tapyboje žmogus arba mato save, arba stebi išorę. Nebėra neriboto lauko, miško, pievos, kurią jis galetų pajausti būdamas lauke, miške, pievoje. Jis gali tik pasitelkti vaizduotę, prisiminimą, žinojomą, kad pasijustų esantis apribotas sienų erdvėje. Jis gali žinoti, būti matęs, buvęs, skaitęs, ir gali įsivaizduoti. Rūtos Jusionytės kūryboje vyksta pažiūrėjimas į kitus, į kitą, per save kaip dailininkę, ir, žinoma, per jos fantaziją, jautrumą  bei optimizmą ir šiek tiek melancholijos.

Christian Noorbergen. Rizikingas Rūtos Jusionytės menas

Rūta Jusionytė vykdo nuogumo karūnavimą. Jos pirmapradės būtybės yra žmogaus ertmės. Tose ertmėse yra kūnai, o juose begaliniai perėjimai. Gyvenimas užpildo horizontą ir šviesa tik stiprėja.

Rūta drąsiai ir gyvai ieško savo kūrybos kelių. Nulipdytos būtybės buvo molio spalvos, tačiau dabar  artėja link baltumos ir ramybės. Būtybės yra pripildytos savo liūdesio ir trūkumų. Nenugalėtos nė vienos jas ištikusios negandos, jų akys išliko didžiulės kaip ir jų trapumas… Dangui skaidrėjant jos yra pasiekiamos mūsų švelnumo. Rūta drįsta kilniai sutaikyti universalų žmogų ir jo gyvūniškumą.

Jos piešiniai yra žmogiškumo salos ir jautrūs pasirodymai. Jos tapybos esmė gyvenimo situacijų ieškojimas artimoje aplinkoje, reikšminguose susitikimuose, kuriuos vainikuoja švelnios išgyventos spalvos. Rūta kovoja prieš tamsą, o dienos tvarka nedrįsta kovoti.

Kiekvienas Rūtos darbas ilgų ieškojimų rezultatas. Paslėpta šiek tiek kandi ironija suteikia oro ir lengvumo svečiams, kurie dalijasi gyvenimu.

Tai yra rizikingas menas, nes čia nėra pramogos šešėlio. Nėra nė menkiausio gundymo miražo, tik klastingas užkratas, tik grynai nuostabaus kūrinio buvimas.

Nuoširdi ir tikra užuojauta. Sunkiausios būties ir gyvenimo grožio alchemija.

 




Autoriaus darbai

Svetainių kūrimas: UAB Vilniaus dizaino biuras