Laisvė ir vaizduotė. Šiuolaikinis Prancūzijos menas.

Laisvė ir vaizduotė.

Šiuolaikinis Prancūzijos menas.

Laisvė. Kiek kartų per dieną girdime šį žodį? Apie ją kalba politikai, psichologai, filosofai ir menininkai… Ar gali laisvė kaip kalbos konstruktas atsibosti? Regis, kiekvienas turime savitą laisvės sampratą. Neišvengiamai prieisime išvados: laisvės sąvoka visuomet buvo svarbi visame Europos mąstymo pavelde. Šiandien ji kaip niekad aktuali – žiauraus Rusijos ir Ukrainos karo, pandemijos padarinių akistatose. Dar ir dar kartą nerimastingai kviečianti apmąstyti jos svarbą šiuolaikinio žmogaus sąmonėje.

Laisvės ir vaizduotės fenomenai parodos kontekste tėra mažutėlė atplaiša, nubyrėjusi nuo milžiniškos šių sąvokų ir interpretacijų sienos. Jų glaudus ryšys Prancūzijos meno istorijoje yra pamatinis. Kaip išgyvenama laisvė menininko vaizduotėje? Kaip jos koreliuoja kūrybos teritorijoje? Dar XIX a. viduryje Eženas Delakrua ( Eugene Delacroix ) revoliucines idėjas įkūnijo jaunos moters vaizdinyje. Paveiksle “Laisvė barikadose” ( 1830 m. ) tapybos būdu ir siužeto traktuote perteikiamas romantizmo epochos veržlumas ir energiją. Keliais dešimtmečiais vėliau Vincentas Van Gogh’as savo laiškuose atviravo, kokį poveikį jam padarė Delakrua paveikslo spalvinis sprendimas, nutolinęs tikrovės vaizdavimą vardan įspūdžio. Šiuolaikinėje menotyroje prancūzų dailininko Delakrua tapyba laikoma modernizmo epochos priešaušriu, patekančios vaizduotės sušvytėjimu.

Iš kokių šaltinių semiamas maištingasis Prancūzijos meno vizualumas? Ar XVIII a. mąstytojo ir laisvės šauklio Robespjero ( Maximilien Robespierre) “Liberte, Equalite, Fraternite” – istorinės laisvės paradigma paklojo saviraiškos ir nepaklusnumo kilimą? Istorinis fonas neabejotinai svarbus siekiant pažinti šiuolaikinį Prancūzijos meną. Tačiau parodos tema ”įrėmina“ dėmesį į ekspresyviąją tapybos ir skulptūros raišką. Tik į vieną, bet ne vienintėlę maištingojo vizualumo srovę – šiuolaikinį ekspresionizmą. Prancūzų poetas, filosofas ir menotyrininkas Christian’as Noorbergen’as yra šio stiliaus žinovas ir gerbėjas. Šiuolaikinį ekspresionizmą jis pavadino absoliučiu menu, autentiškumo, jėgos ir šėlsmo gaivalu; menininkus apibūdino didžiaisiais “atsiskleidėliais”. “Atverdami sielą, jie sukuria neįtikėtinus dalykus” – rašė prancūzų poetas. Dabartinis ekspresionizmas lieka ištikimas dvidešimtojo amžiaus pradžios tradicijai, bet yra įdomus ir šviežias savo gebėjimu laužyti stereotipus ir įveikti vizualiąją inerciją. Ekspresionistų kūryba visuomet maištaujanti ir nerimastinga, laisva ir siekianti atskleisti tai, kas slypi po regimybe.

Laisvę šiuolaikinis prancūzų menininkas suvokia kaip siekį kurti be ideologinių ramsčių, religinių apribojimų ir mąstymo suvaržymų. Jo vaizduotė keliauja iš epochos į epochą, legendų, mitų pasauliais, nebijo kandžios vienatvės žvilgsnio ar komplikuotų psichikos būsenų, erotinių vizijų. Jo tapybos būdas, formos plastika energinga ir sodri, vibruojanti ar net išaukiančiai spalvinga. Vaizduotės išlaisvinimas, prasidėjęs modernios valstybės kūrimosi išvakarėse, neabejotinai redukavo raiškos  suvaržymus ar vieno kurio nors stiliaus dominavimą. Todėl visa XX a. meno istorija paženklinta “-izmų” atsiradimais ir virsmais, kuriuos tebesukelia dabarties iššūkiai ir globalizacijos  nerimo ženklai.

Parodoje pristatomi dvylika menininkų, kurių kūryboje atsispindi dabartinio ekspresionizmo gaivališkumas ir pasiutusi energija, vaizduotėje “atkuriamos” biblijos istorijos ir  išgyvenimai, keliaujama abstrakčiu Provanso  peizažu ar egzotišku Čilės padavimų labirintu. Skulptūroje formos jaudina netikėtu medžiagos (bronzos)  plastiškumu, tekėjimu. Taip ir knieti ekspresyvųjį, pulsuojantį metalo paviršių lyginti su minkštu ir lengvai minkomu moliu ar lavos tekėjimu iš Žemės gelmiu. Yra ir spalvingi,   išraiškingo judesio, fantastiniai personažai, išpjaustyti ir suvirinti iš įvairiausių jau panaudotų metalo lakštų.

Ekspozicijoje atsidūrė ir laisvės gūsį patyrę menininkai iš Lietuvos, nevienodu laiku apsigyvenę Paryžiuje – tai Pranas Gailius (1928-2015) ir Rūta Jusionytė (1978). Skirtingų kartų dailininkai, artimi ir tolimi, bet jų meną vienija Prancūzijos laisva kūrybos dvasia.

Menotyrininkė

Jolita Mieželaitienė