1957-aisiais, gavęs pasiūlymą parengti dailės mokymo programą, persikėlė į Rowaytono miestelį Konektikuto valstijoje. Po 14 metų P. Lapės sudarytą meno programą Naujosios Anglijos nepriklausomų mokyklų ir kolegijų vertinimo komisija pripažino „ne tik labai sėkminga, bet ir viena stipriausių“. 1978 m. atsisakė pedagogo darbo. Apsigyvenęs Chamberlaine, Meino valstijoje, visą laiką skyrė tapybai. Iš pradžių kūręs figūrinę tapybą, ilgainiui vis labiau linko į abstraktųjį ekspresionizmą. Neeskizavo, pasak dailininko, „tapydamas jaučiuosiu kaip Kolumbas, kuris plaukė į Indiją, o atrado Ameriką”. Surengė individualias kūrybos parodose Long Ailende (1965), Čikagoje (1969), Niū Kenane (1980), Brukline (1981), Bostone (1985). Dalyvavo grupinėse lietuvių išeivijos dailės parodose.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, dailininkas grįžo gyventi į gimtinę (1998).
2008 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.
Dailininko valia, palaidotas šeimos kapuose Veiviržėnuose Klaipėdos rajone.