„Pereiti blogį“ – Paryžiuje kuriančios ir gyvenančios menininkės Rūtos Jusionytes paroda. Meninio renginio išskirtinumas akivaizdus – jis vyksta karo Ukrainoje akistatoje. Skulptūros, piešinių, tapybos ekspozicija turi ir dar kitą svarbų išskirtinumą – tai istorinis blogio ir gėrio fenomenų kūrybinis apmąstymas, rašoma organizatorių pranešime žiniasklaidai.
Karo ir jo padarinių siaubą išgyveno menininkės senelių karta, o Paryžiuje Stalingrado metro stotelės pavadinimas gyvuoja iki šios dienos ir skaudžiu it šūvis garsu rėžia ausį tiems, kurie žino tragiškąją istorijos pusę. Paroda „Pereiti blogį“ – ir apie tai, kad istorija skausmingomis spiralės apsukomis pakartoja tai, ką norėtųsi giliai panardinti į užmaršties vandenis, bet, deja, kitas istorinės įvijos vingis priminė, kad blogis niekur nepasitraukė ir apie tai reikia nebijoti kalbėti, o gebėti jį atremti.
Perėjimo idėja šioje Rūtos parodoje bene svarbiausia tema, pereiti tarsi tiltu ar persikelti valtele, kurią menininkė savo kūryboje traktuoja kaip gyvenimo kelio simbolį, kaip mitinę kelionę – iš blogio, negandų pasaulio į gėrio ir saugų krantą.
Rūtos parodos struktūra tarsi iš dviejų sandų – blogio metafizinio apmąstymo ir gėrio perspektyvos, ateities nušvitimo. Tad perėjimo idėja – pagrindinis menininkės siekis ir blogio įveikimo priemonė. Pereiti – vadinasi prisiminti, pasmerkti, nebijoti kalbėti, bet galvoti apie ėjimą į priekį, apie ateitį, naująją kokybę, gyventi su kuriančiu, o ne griaunančiu požiūriu į gyvenimą.
Blogį Rūtos kūryboje įkūnija, įvaizdina žmogiškosios figūros, giliomis akiduobėmis, skvarbiais, paklaikusiais žvilgsniais, konvulsiškai susitraukusiais kūnais, baimės kupinomis veidų išraiškomis, tarsi visas ekspresyvusis E. Muncho „Šauksmas“ čia „užspaudžiamas“, kad nesusprogdintų tylos.
Menininkei pavyko sukurti blogio archetipą – egzistencinio lūžio apimtas būtybes, baimės ir pykčio kupinais žvigsniais. Kai kurios skulptūrinės kompozicijos įvaizdinančios blogį kaip fenomeną tiek emociškai paveikios, kad asocijuojasi su karo vaizdais ir rašytojo J. R. R Tolkieno sukurtomis fantastinėmis piktomis, stipriomis ir kraugeriškomis orkų būtybėmis.
Kita menininkės parodos kūrinių dalis – šviesos ir spalvos proveržis. Ekspresyviąją trimatės skulptūros raišką papildo simbolistinės tapybos panestetizmas. Rūtos kūryboje meninės įtakos persikloja ir susipina, bet tapyba ir piešiniai reprezentuoja išskirtinį simbolinį dėmesį žmogaus–gyvūno ryšiui. Vaizduojamų gyvūnų suasmeninmimas sukelia apsaugos amuleto įspūdį. Gėrio išraiška ir kuriančioji pozityvi jėga menininkei tampa apkabinimas. Kai viena būtybė glėbyje laiko kitą, švelniai, bet tvirtai.
Naujausiuose sukurtuose piešiniuose vaizduojama moteris dramblio glėbyje – tarsi amžinos apsaugos simbolis. Rytų filosofijoje būtent dramblys reiškia jėgą, gerumą ir stabilumą. Tapyboje menininkė taip pat eksplotuoja apkabinimo temą. Žmogus-liūtas it pasakų princas glėbyje laikantis moterį tarsi iliustracijoje ar animacijos filme visai šeimai skleidžia ramybės ir happy end atmosferą.
Pasakiškumo elementas menininkės kūryboje stiprus ir originalus – paveiksuose tarsi simbolistų tapyboje „apgyvendinamos“ paslaptingos valkirijos, raitelės, chimeros. Rūtos tapyboje, piešiniuose ir skulptūrose sukurtas moteriškas tipažas ypatingas, su niekuo nesupainiojamas, tai tarsi fėjos, elfės ar net „marseljetės“ žvelgiančios į pasaulį laisvu, ryžtingu žvilgsniu kaip romantiškame E. Delacroix paveiksle Laisvė, aukštai iškėlusi vėliavą.
Parodoje „Pereiti blogį“ eksponuojami per dešimtmetį ir pastaraisiais metais sukurti universalios ir talentingos dailininkės piešiniai, tapyba ir skulptūra, tad puikiai galima sulyginti pačios menininkės kūrybinį perėjimą – nuo dramatizmo prisodrintų, virpančių, gaivališkumo kupinų piešinių, ryškaus kolorito tapybos ir palengva nuskaidrėjančio, akvarelinio, vos linijos paliesto popieriaus paviršiaus šių dienų piešinyje…
Mėgiamas Rūtos Jusionytės romėnų poeto Horacijaus aforizmas carpe diem gali būti ir šios parodos devizu. Pasak menininkės, reikia istoriją atminti, bet gyventi šia diena, vertinti kiekvieną gyvenimo sekundę, maksimaliai išnaudoti laiką praleistą žemiškame pasaulyje.
Teksto autorė – menotyrininkė Jolita Mieželaitienė.
Informacijos šaltinis: https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1675963/vilniuje-atidaroma-paryziuje-kuriancios-menininkes-jusionytes-paroda-pereiti-blogi
